| |
Visuomens komunikavimo priemons: tarp atstovavimo interesams ir tarnavimo.
Iekoti tiesos siekiant ja dalytis
Brangs broliai ir seserys!
1. Artimiausios Pasaulins visuomens komunikavimo priemoni dienos tema – „Visuomens komunikavimo priemons: tarp atstovavimo interesams ir tarnavimo. Iekoti tiesos siekiant ja dalytis“ – rodo, koks svarbus vaidmuo iems rankiams tenka moni bei visuomens gyvenime. I ties, nra n vienos, ypa turint prie akis plat globalizacijos reikin, mogikosios patirties srities, kur komunikavimo priemons nebt tapusios esminiu tarpasmenini santyki bei socialini, ekonomini, politini ir religini proces elementu. Ši met inioje Pasaulins taikos dienos proga iuo atvilgiu raiau: „Dl turim ugdomj galimybi ypatinga atsakomyb skatinti pagarb eimoms, atskleisti j lkesius bei teises ir kelti aiktn j gro pirmiausia tenka visuomens komunikavimo priemonms” (5).
2. Sparti technologin pltra ioms priemonms suteik nepaprast galimybi, sykiu keliani nauj bei nenumatyt klausim ir problem. Šios priemons neginytinai padeda cirkuliuoti naujienoms, painti faktus bei skleisti inias, jos, pavyzdiui, esmingai prisidjo prie neratingumo paalinimo bei socializacijos, taip pat prie demokratijos ir dialogo tarp taut pltros. Be j indlio tikrai bt sunku skatinti bei gerinti taut tarpusavio supratim, suteikti visuotin reikm taikos dialogui, laiduoti monms, kad jie bus aprpinti pirmine informacija, sykiu garantuojant laisvus nuomoni mainus pirmiausia solidarumo ir socialinio teisingumo ideal atvilgiu. Taip! Apskritai komunikavimo priemons ne tik yra rankiai idjoms skleisti, bet ir gali bei turi padti statydinti teisingesn ir solidaresn pasaul. Taiau, deja, joms kyla pavojus virsti sistemomis, siekianiomis palenkti mones tuo momentu vyraujani interes diktuojamiems poiriams. Taip atsitinka, kai komunikavimas naudojamas ideologiniais tikslais ar kyria reklama stengiantis pirti vartojimo produktus. Tikrovs vaizdavimo dingstimi i tikrj stengiamasi pateisinti ar primesti ikreiptus asmeninio, eimyninio ar visuomeninio gyvenimo modelius. Stengiantis pakelti reitingus, vadinamj audience, nevengiama paeisti taisykli, griebtis vulgarybi, smurto vaizdavimo. Galiausiai egzistuoja galimyb, kad per komunikavimo priemones bus pateikiami bei palaikomi pltros modeliai, didinantys, uuot main, atotrk tarp turting ir neturting ali.
3. monija iandien stovi krykelje. Ir komunikavimo priemoni atvilgiu galioja tai, k enciklikoje Spe salvi paraiau apie paangos dviveidikum: paanga neabejotinai teikia nauj galimybi griui, bet sykiu atveria iki tol nebtas bedugnes galimybes blogiui (plg. 22). Todl btina klausti, ar protinga leisti komunikavimo priemonms be jokios atrankos atstovauti interesams arba atiduoti jas rankas monms, kurie naudojasi jomis nordami manipuliuoti sinmis: ar, prieingai, nedert laiduoti, kad jos ir toliau tarnaut monms bei bendrajam griui ir skatint mogaus moralinio ugdymo, virtimo vidiniais monmis paang (plg. ten pat)? J ypatingas poveikis moni ir visuomens gyvenimui yra plaiai pripaintas dalykas, taiau iandien aiktn keltina pervarta, netgi sakyiau tikras ir savitas vaidmens pokytis, kurio jos iandien turt imtis. Komunikavimas iandien, regis, kartais vis aikiau turi pretenzij tikrov ne tik pavaizduoti, bet ir dl jam bdingos galios bei taigumo nulemti. Pavyzdiui, konstatuotina, jog komunikavimo priemons kai kada naudojamos ne informacijai tinkamai pateikti, bet patiems vykiams „kurti“. Toks j paskirties pavojingas pokytis kelia susirpinim ganytojams. Btent dl to, jog ia kalbama apie tikrov, darani didel poveik visiems mogaus gyvenimo matmenims (moraliniam, intelektiniam, religiniam, emociniam ir tarpusavio santyki, kultriniam), pabrtina, kad ne visa, kas techniniu poiriu galima, etiniu poiriu gyvendintina. Todl komunikavimo priemoni poveikis aminink gyvenimui neivengiamai kelia klausim, laukiani sprendim bei atsakym, kuri nebevalia atidlioti.
4. Vaidmuo, visuomenje teks visuomens komunikavimo priemonms, iandien laikytinas neatimamu kaip lemtingas treiojo tkstantmeio ikis inyranio antropologinio klausimo dmeniu. Panaiai kaip mogaus gyvybs, santuokos ir eimos srityje, taip pat didij dabarties klausim dl taikos, teisingumo ir krinijos isaugojimo akivaizdoje, visuomens komunikavimo priemoni srityje pavojus irgi gresia pamatiniams mogaus ir jo tiesos matmenims. Etines aknis prarads bei i visuomens kontrols itrks komunikavimas galiausiai nebeatsivelgia mogaus centrin viet bei nepaeistin kilnum, keldamas grsm daryti neigiam poveik jo sinei ir apsisprendimams bei galiausiai slygoti mogaus laisv ir pai gyvyb. Štai kodl btina, kad visuomens komunikavimo priemons aistringai gint mog kaip asmen ir be ilyg gerbt jo kilnum. Kai kas mano, kad ioje srityje „infoetika“ iandien btina lygiai taip pat kaip ir bioetika medicinos ir su gyvybe susijusi mokslini tyrim srityje.
5. Privalu dti pastangas, kad komunikavimo priemons netapt ekonominio materializmo ir etinio reliatyvizmo, tikros ms laik rykts, garsiakalbiu. Komunikavimo priemons gali ir turi padti supaindinti su tiesa apie mog bei ginti i ties nuo linkstani j neigti ar griauti. Galima netgi sakyti, kad tiesos apie mog iekojimas ir jos perteikimas yra ikiliausias visuomens komunikavimo paaukimas. Taikyti, tokio tikslo siekiant, visas komunikavimo priemonms prieinamas vis geresnes bei subtilesnes kalbsenas yra udeganti uduotis, patikta pirmiausia ios srities atsakingiesiems bei operatoriams. Taiau i uduotis tam tikru bdu yra ms vis, nes globalizacijos amiuje visi esame visuomens komunikavimo vartotojai bei operatoriai. Naujosios komunikavimo priemons, ypa telefonas ir internetas, ima keisti paias komunikavimo formas; galbt tai gera proga jas pertvarkyti, stengiantis, pasak mano garbingojo pirmtako Jono Pauliaus II, geriau irykinti esminius ir btinus tiesos apie mog bruous (plg. Apatalikasis laikas Sparti pltra, 10).
6. mogus jauia tiesos trokul, jis ieko tiesos; itai rodo dmesys ir skm, lydintys spaudinius, programas ar fiction filmus, kuriuose pripastama ir gerai pavaizduojama tiesa, grois ir mogaus didyb, skaitant jo religin matmen. Jzus yra pasaks: „Js painsite ties, ir tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 32). Tiesa, padaranti mus laisvus, yra Kristus, nes tik jis gali visikai numalinti mogaus irdies jauiam gyvenimo bei meils trokul. Kas Krist sutinka ir jo inia usidega, tas pajunta nesulaikom trokim ia tiesa pasidalyti su kitais. Šventasis Jonas rao: „Kas buvo nuo pradios, k girdjome ir savo akimis regjome, k patyrme ir ms rankos liet, tai skelbiame apie gyvenimo od. <...> skelbiame ir jums, kad ir js turtumte bendravim su mumis. O ms bendravimas yra su Tvu ir jo Snumi Jzumi Kristumi. Ir tai mes raome, kad ms diaugsmas bt tobulas“ (1 Jn 1, 1–4).
Šaukims Šventosios Dvasios, kad mums netrkt drsi komunikuotoj ir autentik tiesos liudytoj, kurie, likdami itikimi Kristaus uduoiai ir degdami tikjimo inia, „moka tapti iandieni kultrini poreiki aikintojais ir stengiasi igyventi i epoch ne kaip susvetimjimo ir sumaities laik, bet kaip brang tiesos iekojimo ir bendrysts tarp moni bei tarp taut pltojimo met“ (Jonas Paulius II. Kreipimasis konferencijos Parabole mediatiche dalyvius 2002 m. lapkriio 9 d.).
To linkdamas visiems nuoirdiai teikiu savo palaiminim.
Vatikanas, 2008 m. sausio 24., Šv. Prancikaus Salieio vent
BENEDICTUS PP. XVI
_________________________________
Vert „Banyios inios“
|
pradi
vir